- tarapaila
- ×tarapáila (l. tarapajło) sf. (1) 1. ppr. sing. Skrd žr. tarapatas: Su sulūžusiu vežimu vežt medžius – viena tarapáila, daugiau nieko VšR. Ana buvo susikurstę rašyti pri vyriausybei, ale bijojos įpulti į kokią tarapáilą J. 2. scom. žr. tarataila: Tarapáila visada nuūtarina an vieno šono Vlk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
